„Nesu iš tų žmonių, kurie pasikviečia į laidą pašnekovus tam, kad iš jų išsityčiotų. <...> Esu įsitikinęs, kad daugelis po laidos pamatys kitą Monikos pusę,“ portalui zmones.lt sakė A. Tapinas. Na, ką žinau... Įsivaizduokime (nes taip tikrai nėra), kad A. Tapinas arba kažkas, kam labai svarbi M. Šalčiūtės reputacija, nusprendė pakeisti mergaitės įvaizdį. Parodyti ją kalbančią rimtomis temomis, atsakančią į rimtus klausimus. Protingą, žodžiu. Tai kodėl tuomet ją siųsti į „Pinigų kartą“? Aš tai, pavyzdžiui, kai mokiausi skaityti, pradėjau nuo Vytenės Nemunėlio „Meškiuko Rudnosiuko“, o ne nuo Antano Škėmos „Baltos drobulės“.
Nesu tikra, ko tiksliai siekė A. Tapinas pasikviesdamas Moniką į laidą: pasikelti reitingus ar smagiai praleisti laiką, o gal ir to ir to, bet kokiu atveju, laiką jis praleido tikrai gerai. Tos ironiškos šypsenėlės ir apsimestinai rimtas veidas... Maža to - buki klausimai: „Bet jūs galite atskirti pajamas nuo pelno? Kuo jos skiriasi? Kas būna didesnės: pajamos ar pelnas? Kalbate apie infliaciją?“ Čia „Pinigų karta“, „Klausimėlis“ ar egzaminas, kurio metu siekiama patikrinti ekonomikos žinias? Jei jau, anot A. Tapino, mes galime pamatyti M. Šalčiūtę ir kitoje šviesoje, tai kodėl nebuvo galima jai užduoti klausimų apie jos šokių studiją ir tai, kaip ji savo verslą kūrė? Kam tuomet reikėjo visą interviu statyti ant „Klausimėlio“ pamatų?
Baisus ne tik gerbiamo žurnalisto melas apie tikslus, kurie paskatino pasikviesti Moniką į laidą. Baisu ir tai, jog šiuo metu žiniasklaidos, o ypatingai televizijos, auditorija, švelniai tariant, atbukusi, vartojanti pigiausią šlamštą. Vakarieniaujanti ne namuose ar restorane, o Heziuke ar Makdake, kur maistas pateikiamas greitai, be didesnės maistinės vertės ir pripompuotas chemijos. Kai rimta laida parodo rimtą rimto žurnalisto veidą, užduodantį bukus klausimus naiviai ir nelabai suprantančiai, kur atsidūrė, šviesiaplaukei mergelei... na, man tai tolygu pasakymui: „McDonald's juk irgi restoranas. Net iškaboje parašyta. Tai kodėl mes savo restorane kartu su jautienos didkepsniais ir jūros gėrybių sriubomis negalime parduoti vieno kito cheminio mėsainiuko?“ Na taip, puiku. Bukinkim tautą ir toliau. Padėkim ant stalų kalorijų skaičiavimo lenteles ir leiskim patikėti, kad mes sąžiningi ir parodom viską, kaip yra, todėl mūsų restorane mėsainius kimšti - sveikatai nepavojinga.
Amžinas klausimas: kas kaltas - paklausa ar pasiūla? Ir čia pasidaro akivaizdu, kad pasiūla. Jei didieji žiniasklaidos kanalai sukurtų galimybę žmonėms tapti kritiškais vartotojais, o ne maitintų pigiu šlamštu, tuomet ir tas atbukęs žiūrovas būtų priverstas žiūrėti tai, kas yra sveika ir skanu. Įproti žiūrėti televiziją jis juk turi? Šiandien juk jam tas pats, kokią pigią nesąmonę žiūrėti? Tai jam lygiai taip pat sueis ir protinga laida. Vienintelis skirtumas, kad po jos jis liks bent jau ką nors sužinojęs, o ne dar labiau atbukęs (jei tai dar iš viso įmanoma).
Ironiška, tačiau vieninteliai televiziją dar žiūrintys sveiko proto žmonės irgi tampa pasityčiojimo objektu. Tikėdamiesi pamatyti rimtą laidą jie pamato... Moniką Šalčiūtę, sapaliojančią apie tai, kaip viską pasiekė pati, niekas jai nepadėjo. Šios savaitės rezultatas puikus! Sveikinu! Ar ir toliau griebsitės pigių triukų norėdami pritraukti daugiau auditorijos? Nes aš tai nuoširdžiai nebenoriu žiūrėti laidos, kurioje tyčiojamasi ne tik iš naivių mergaičių, bet ir tiesiogiai iš manęs. Nenoriu žiūrėti laidos, kurioje aš verčiama juoktis iš žmonių, kurie net nesupranta, kad iš jų juokiamasi.
Baisu žiūrėti kaip televizijoje apskritai, o dabar dar ir gerbiamo žurnalisto laidoje, skatinamas tyčiojimasis iš žmonių, kurie iki galo net nesuvokia, kad yra pastatyti į klouno vietą. Mes skatiname patyčių prevencijos programų kūrimą mokyklose, kaltiname mokytojus ir tėvus, kad tinkamai neišauklėja vaikų. Kaltiname vaikus, kad yra žiaurūs. Bet tiems patiems vaikams prieš nosį pastatome televizorių, įjungiame internetą ir rodome, kaip gerbiami visuomenės veikėjai šaltais veidais šaiposi iš jaunų šviesiaplaukių.
Toks pigus kelio į populiarumą demonstravimas palaiko užburto rato sukimąsi: vis daugiau ir daugiau mergaičių nori tapti pigiomis vienadienėmis žvaigždutėmis, nesuvokdamos šio populiarumo trumpalaikiškumo. „Visko pasiekiau pati. Man niekas nepadėjo. Net televizija nepadėjo. Ir tapau populiaria net prieš pirmąjį straipsnį apie mane,“ sako M. Šalčiūtė. Sveikinu Moniką! Jai pavyko būti tokia buka, kad neprireikė net žiniasklaidos pagalbos tą bukumą išgarsinant. „Susilaukiau didelio populiarumo, nors nesu nei dainininkė, nei kas,“ sako M. Šalčiūtė. NEJAUGI???!!! Tai kaip va čia taip gavosi? „Kitos irgi bando daryti tai, ką aš dariau, bet nepavyksta joms,“ sako M. Šalčiūtė. Oh, honey, ar tau tai tikrai nieko nesako? Kita vertus, visa laimė, kad bent jau kitoms nepavyksta sužibėti ryškiau, nes vienas žmogus visą padangę užspiginęs.
