2015 m. balandžio 23 d., ketvirtadienis

Kodėl skęstančiųjų imigrantų gelbėjimas nėra pačių skęstančiųjų imigrantų reikalas?

Mūsų su kolege straipsnis dar vis kepasi (nusprendėme nebūti greito maisto užkandine ir iškepti ne pigų blynelį su abejotinos kokybės turiniu, o rimtai ir atsakingai pasižiūrėti į informaciją), bet tiesiog negaliu patylėti. Todėl nusprendžiau padaryti nedidelį straipsnio anonsą.

Perskaitėme ir atrinkome tipiškiausias nekentėjų idėjas apie migracijos suvaldymą Europoje. Su ekspertų ir pačių imigrantų atsakymais į juos galėsite susipažinti straipsnyje, kuris pasirodys jau artimiausiomis dienomis.

Protesto akcija Katanijoje
Tačiau visą šiandieną mąstau be sustojimo: nekentėjai vis kalba, kad ne mes, o pati Afrika ar Azija turėtų spręsti imigruojančiųjų problemas. Europa turėtų nusiplauti rankas, apsistatyti elektrinėmis tvoromis ir pasigaminti daugiau bombų, kad galėtų sprogdinti į Europą plaukiančius laivus. Nes tie niekšeliai okupuoja žemyną, užgrobia taip branginamas darbo vietas (???) ir netgi žudo vargšus europiečius.

Per šiuos du su puse mėnesio Italijoje klausiausi imigrantų istorijų. Visos jos prsidėjo nuo vieno ir, mano galva, labai svarbaus taško: "Bėgau nuo karo," sako jie. Vienas vaikinas manęs paklausė: "Ar tu gyvenai šalyje, kurioje vyksta karas?" Žmonės kasdieną gyvena girdėdami sprogstančias bombas ir tratančius kulkosvaidžius. Visą laiką su mintimi: ar šį kartą bomba kris ant mano namo? Ar šitie šūviai šį kartą atmėmė mano lauke žaidžiančio vaiko gyvybę? "Taip gyvendamas tu tiesiog žinai, kad greitai mirsi," sakė man klausimą uždavęs nigerietis.

Žmonės bėga iš savo gimtųjų šalių ne todėl, kad jiems tiesiog norisi adrenalino gyvenime. Jie palieka namus, šeimas, savo gimtąją kultūrą ir žinodami, jog rizikuoja gyvybėmis, lipa į perpildytas valteles ne todėl, kad nesupranta, kas vyksta. Toks sprendimas - yra vienintelė reali galimybė likti gyvam. Jie žino, kad Viduržemio jūra gali virsti jų kapu. Tačiau į lavonų kvapu alsuojančią jūrą jie išplaukia vedami minties: "jei liksiu čia - tikrai mirsiu, o jei plauksiu - galbūt Dievas man padės ir man atsiras galimybė išgyventi."

Gelbėtojų laivas Katanijos uoste - autorius Anastasiya Bychkova
O dabar atsakymas į klausimą, kodėl Europą turi užsikrauti šitą naštą sau ant pečių? Nepaisant to, kad visų pirma mes esame žmonės ir turėtume elgtis kaip tokie, yra ir kitas momentas. Imigracija iš Afrikos ir Azijos šalių yra europiečių ir amerikiečių veiksmų pasekmė. Ne afrikiečiai ir ne azijiečiai pradėjo grobstyti savo pačių naftą, brangakmenius, naudingąsias iškasenas. Ne jie įkūrė "baltųjų" kolonijas savo žemėse. Ne jie pradėjo karus.

Nieko keisto, kad žmonės, kurie kenčia mūsų sukeltus padarinius, bėga ten, kur jų sąskaita buvo sukurtas gerbūvis. Kiekvienas veiksmas atneša pasėkmes. Ir už kiekvieną veiksmą tik mes patys turime nešti atsakomybę. Štai, kodėl imigracijos problema yra Europos problema.

Vienas komentatorius davė patarimą Italijai: išrašinėti sąskaitas Afrikos valstybėms už imigrantų gelbėjimą ir nuskendusiųjų jūroje laidojimą. Siūlyčiau visiems doriems katalikams nekentėjams pradėti melstis, kad sąskaita už padarytą moralinę žalą visoms šalims, iš kurių šiuo metu plūsta imigrantai, nebūtų išrašyta Europai.

Amen.

Atsakymai į kitus nekentėjams opius klausimus lietuviškai jau greitai naujienų portale 15min.lt.



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą